Autonimų kūriniai kalba apie tai, kad internetas ne siaurina, o plečia realybės ribas, kad rasyk.lt svetainės vartotojai nesislepia po nickais, bet yra atsakingi už žodį, kaip ir kiekvienas „realus“, normalus žmogus. Todėl aš džiaugiuosi šia knyga. Tai ne tik nauja, bet ir drąsu.

Kai gavau pasiūlymą paskolint „Gėlininkę“ ir „Rasytį“ knygai, ilgai nedvejojau. Pamaniau, jie patys būtų visai mielai sutikę... O jei rimtai, knygos yra nepaprastai mieli išradimai: su jomis užaugau ir, tikėtina, numirsiu vieną gražią dieną, apsikabinus kokį pusantro kilogramo surišto popieriaus. Su rasyk.lt užaugo daug tokių gėlininkių ir negėlininkių, puiku, kad yra tokia erdvė tiems, kurie nori išreikšti save... Negaliu atsistebėti, kiek talentų turim - augančių, tobulėjančių vis... Įsijungi puslapį, pasijunti kaip namie. Dabar (tiesą sakant, dar negaliu patikėti) galima bus atsiversti puslapį, kitą, ir žiū... „rašyk!“. Tie patys. Gera. Susirašėm ant popieriaus, oho... Džiaugiuosi.

„rašyk!“ - tai pirmoji Lietuvoje unija tarp internetinės kūrybos ir spaudos, pripažinimas, kad virtualioji knyga niekada neišstums tradicinės, nes žodis, atspausdintas popieriuje, tarsi įgyja didesnį svorį, lyg būtų perrašytas iš juodraščio į švarraštį. Kita vertus, būtent popieriuje visos klaidos ir netikslumai tampa akivaizdesni. Popierinė knyga žavi ir įpareigoja... kaip tradicija.

Vienas protingas dėdė ar teta kažkada pasakė, kad kiekvienoje knygoje yra durelės, tereikia jas surasti ir atverti. Mūsiškiame rasyk.lt almanache, sakyčiau, ne vienerios šarvuotos durys, o kone šimtas langų. Už kiekvieno gi - kitas gyvenimas, kitas jį gyvenantis. Gera bus paimti į rankas, apčiuopti tai, ką kelerius metus godžiai rijai vaizduoklio ekrane. Tikiuosi, kad pavyks atverti ne vieną langą - o ir pro maniškį kažkas žvilgtelės vidun.

Ką gi, broliai ir seserys, dabar jau galėsime savo kūrybą parodyti ir seneliams, kurie dar nesinaudoja internetu. Su tuo mus visus ir sveikinu. Ir dar palinkėsiu, kad tai būtų ne kūrybinis rasyk.lt autorių finišas, o tik pati realaus literatūrinio kelio pradžia. ;)

Kažkaip kvailokai pagalvojau - įdomu būtų pamatyti eilėraštį iš profilio. Bet ar įmanoma? Viskas gi mirga marga nuo: naujosios technologijos tą ir aną. Bet, manau, visai nesvarbu - kad ir kaip žiūrėtum į eilėraštį - tai nieko nepakeistų, nes jei patinka, tai patinka ir tiek. O jei ne, tai jokios liaupsės negali padėti. Bet aš vis tiek manau, kad skaniausia poeziją skaityti su mėlynėmis saujoje ant kokio Prahos namelio stogo. O ant stogo nusigabenti kompiuterį vargu ar įmanoma. Todėl džiaugiuosi, kad pagaliau pasirodė rasyk.lt knyga tikros knygos pavidalu. Kai kvepia net puslapiai. Taigi skanaus skaitymo, mielieji!

Dėka savo būdo ar, galbūt, keistenybių man netenka būti geru nariu grupuotėse ar komunose. Tačiau rasyk.lt susibūrimas - ypatingas atvejis. Ten gali būti suprastas geriau nei tikiesi, arba - atvirkščiai. Galbūt visa tai atsispindi ir svetainės rasyk.lt išleistoje tikro popieriaus knygoje. Bet pirmiausia ji pažymi interneto svetainės įkūrėjų ir bendradarbių entuziazmą, dėl neaiškių priežasčių, visiškai neblėstantį. Nedažnas reiškinys šiai dienai, todėl tai - dar didesnė garbė atsidurti tokioje knygoje. Manau daugeliui ji taps labai svarbiu postūmiu. Padėka ir linkėjimai, kad viskas gerai tęstųsi!

„Poezija - tai toks karvės vardas“. Toks Daivos Čepauskaitės gyvulys, išpuoselėtas lankose „Nereikia tikriausiai būtina“. Rainer Marija Rilke „Laiškuose jaunajam poetui“ pasakė, kad MENO kūrinys geras, jeigu yra gimęs iš būtinybės... rasyk.lt. Laikui atėjus, atsirado poreikis. rasyk.lt knyga - nuostabus išoriškas gestas. Dievaži.

Atsiranda Knyga. Ne iš pribraukyto popieriaus lapo. Iš kompiuterio. Primena ispanų „grįžimą prie rašto“, kai „Don Kichoto“ 400 m. jubiliejaus proga šio herojaus gimtojo miesto meras sumąstė, kad kiekvienam piliečiui reikia ateiti perrašinėti šį kūrinį. Sakinį - vienas, sakinį - kitas. Viens, du, ir knygos grįžta į popierinį būvį iš kompiuterių. Kažin, koks jausmas bus skaityti/liesti/uosti ją, išnirusią iš virtualybės? Įdomus. Gal tai net bus madinga - tapt virtualiai nevirtualiu rašytoju. Gal atsiras tradicija - rinkt „knygas“ - balus už savo kūrinius ir tikėtis patekt į Knygą? Šiaip ar taip, man maloniausia - Tikra Popierinė Knyga. Ir skaitysiu. O gal ir rašysiu. Visiems bus gerai :)

Ši knyga man nei šuva, nei gegutė - ramiai miegasi, jei nesimiega - iš džiaugsmo nešokinėju. Tegul klesti ir veši.

Knyga - dar viena galimybė susitikti su tais, kurie buvo šalia ir netoliese, su kuriais ginčytasi ir bendrauta prie arbatos puodelio arba - ilgais žiemos vakarais - prie ekrano...

Apie knygą. Tai rasyk.lt autorių, išsimaudžiusių inernetiniame ežere, išlipimas ant kranto. Kas per ilgai maudėsi, - tas kalens dantimis ir trins save rankšluosčiais, bėgios ratelius, kad sušiltų. O kas maudėsi nei per daug nei per mažai, tas atsistos prieš saulę, prieš vėją ir tiesiog nudžius.

Ši knyga – tai dar vienas pasirodymas, parodymas, kad esu. Kad esu matomas, kad matomas ne tik šalia esančių, bet ir šalia esančios virtualybės. Iki šiol daugelis iš mūsų buvom po vieną: laikraščiuose, žurnaluose, knygose, bet kartu vieningame internete. Dabar mes kartu ir knygoje. Smagu būti užrašytam.

Greičiausiai didžiausias rasyk.lt pliusas - interaktyvumas. Vis dėlto ne kartą norėjosi užuosti popieriaus kvapą, puslapius versti ranka, ties patinkančiu eilėraščiu įsidėti skirtuką ir nors kartą nebalsuoti :) Rasyk.lt buvo mano pirmoji pažintis su „kitokia“ kūryba. Tiesą sakant, prieš porą metų rasyk.lt knygos projektas būtų atrodęs neįsivaizduojamas. Smagu, kad šitaip paaugom. Gal po poros metų turėsim periodinį leidinį?

Knyga suteikia naują pavidalą tam ką dažniausiai publikuojame vien rasyk.lt. Daugelis autorių jau seniai pribrendo šio sumanymo įgyvendinimui. Keista, o kartu ir labai smagu bus pamatyti greta tiek originalių kūrinių. Kaip pasakė John Ruskin: „Gyvenimas yra trumpas, o ramybės valandų visai mažai, tad nešvaistykime jų bevertėms knygoms“. Atsiverskime „rasyk!“ knygą, ji - vertinga.

Daugelis mano, kad internetas - nerimta, kad jis tėra pasaulinio lygio informacijos šiukšlynas. Ši knyga - puiki išimtis iš taisyklės.

Šią knygą pavadinčiau kiekvieno rasyk.lt autoriaus atskirai ir visų bendro darbo sutelktine. Ji pastūmės daugelį kurti geriau, stengtis ieškoti naujovių. Galbūt ne kiekvienas bus poetas ar rašytojas, bet, be abejo, išgyvenęs kūrybinį persikūnijimą, bus geresnis, doresnis žmogus, pakylėtas virš pilkos kasdienybės. Man pačiai ši knyga yra langas į ateitį, postūmis tobulėti.

Džiaugiuos, kad rasyk.lt autoriai augdami ir tobulėdami išnyra iš virtualybės ir palieka šį tą materialaus - knygą. Manau, kad ši knyga nebus paskutinė ir ateityje sulauksime daug gražių leidinių, išleistų tiek pavienių autorių, tiek ir bendrų projektų rėmuose.

Po teisybei, gražiausias dalykas man yra ta saulėtai geltona viršelio spalva. Graži idėja - man tai buvo vienas iš tų mažų stebuklėlių - kaip kaštonai kišenėse, nepažįstamo šypsena - nors visi jie išgaruoja po dienos ar akimirkos (tokie jau tie stebuklėliai). Taip ir „rašyk!“ gal po kelių mėnesių bus tik vienas iš egzempliorių knygų lentynoje, tačiau dabar jaučiuosi sugrįžus atgal, į tą metą, kai beveik gyvenau rasyk.lt. Esame pirmieji. Pirmieji internautai popieriuje - kažkas tikro, ne vien su šalta ekrano šviesa atsklindantys žodžiai, nebesame išgalvoti veikėjai - nebe paukščiai, ne nuotrupos, ne. Ir nebepasislėpsime - esame vardai ir pavardės, esame knyga.

Daugiau nei džiaugiuosi. Džiūgauju! Aplodismentai tiems, kas rado savyje energijos ir kantrybes virtualų pavidalą paversti kūnu. Nekantrauju paliesti ir pajusti malonumą. Skaitant.

Jei kas nors prieš metus man būtų pasakęs, kad bus knyga, į kurią įdės ir mano darbą, būčiau tik pasijuokęs. Dabar tai visai nejuokinga. Baisu, kad nebūtų juokinga tiems kas skaitys.

Man ši knyga reiškia labai daug. Per daug seniai norėjau, kad tokia knyga būtų išleista. Ir patekau į ją netikėtai. Ne „po blatu“. Tikrai tikrai :)

Į rasyk.lt susibūrimus žodžiai ateidavo tarsi bedaliai, sumesti popieriaus lapuose, lendančiuose iš kišenių ir nerangiai brazdančiuose tarp pirštų. O dabar jie turės namus, galės išdidžiai dairytis vieni į kitus knygoje. Sakysiu ir aš ten buvau, alų midų gėriau.

Interneto - virtualioje erdvėje skelbtos kūrybos dalelė materializavosi - virto knyga, kurią galima paimti į rankas, vartyti, skaityti ir, nepriklausomai nuo to, kad esam tokie skirtingi rasyk.lt padangėje bei realiame gyvenime, jausti bendrumą...

Smagu, kai idėjos tampa apčiuopiamomis. Publikacija knygoje - didelis įvertinimas. Tikiuosi, kad būsiu įdomus sau ir skaitytojams.

Tai beveik geriausia, kas galėjo nutikti, todėl „skriagintis“ neverta.

Nežinia kuris iš mūsų džiaugėsi labiau, aš ar pamišėlis... Pagaliau juodu ant balto, baltu ant juodo... Galų gale nesvarbu, svarbiausia, kad pamišėlio žodis virto kūnu, „kūneliu“, na bet ar svarume esmė? Tiesa sakant, ši knyga - didelis siurprizas. Malonus siurprizas. Ir Buvo Diena Kai Dievas Nustebo.

rašyk! - ir tegu tavo kūrybos versmė nebūna numalšinti vien tavo paties asmeniniam dvasiniam diskomfortui. Štai, jau turime puikų rinkinuką, ir šioje „rašyk!“ knygoje galima įžvelgti iš tikro - labai margą kūrinių formos, stilių raštą. Kadangi knyga nėra skirta kažkokiam siauram skaitytojų (kad ir „internautų“) ratui, įvairiapusiškumas tik sveikintinas. Be jokios abejonės išleista knyga paskatins aktyviau užsiimti rašymu ne tik papuolusius knygon autorius.

rasyk.lt puslapis apskritai yra fenomenas. Ne kiekvienam projektui, įvykiui lemta tapti reiškiniu. Tačiau rasyk.lt tai padarė. O ši knyga yra materiali to įrodymo išraiška. Knyga „rašyk!“ yra tikrų tikriausias liudijimas, kad internete taip pat esama gyvybės, kūrybos, minties.

Tas „Kitoks varniukas“, ir ta „kitokia“ knyga - kažkokia egzotika. Rimtai. Net jei būtų išėję šimtas įvairiausių knygų su sava kūryba - ši vis tiek „kitokia“. Sakau, - egzotika. O visa, kas išsiskiria iš aplinkos, yra subtilu. Juk mes - virtualūs rašykininkai. Tokie šiuolaikiniai. Nieks nežino, ar tai yra gerai. Bet vien jau tai, kad nuo šiol turėsime ir tikrų tikriausią savo knygą, yra puiku. Sveikintina. Egzotiška. :)